Sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties Angelo“ maldą, popiežius Pranciškus komentavo evangelisto Mato aprašytą Kristaus atsimainymo sceną. Vatikano žandarmerijos duomenimis, popiežiaus žodžių klausėsi apie 35 tūkst. žmonių, užpildžiusių kone visą Šv. Petro aikštę ir jos prieigas.
Ant kalno, trijų mokinių – Petro, Jokūbo ir Jono - akivaizdoje įvyko nepaprastas dalykas: Jėzaus „veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa“. Pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su Jėzumi.
„Šviesa, kurią matome šiame nepaprastame reiškinyje, - sakė popiežius Pranciškus, - simbolizuoja šio reiškinio tikslą – apšviesti mokinių protus ir širdis, kad jie galėtų suprasti kas yra jų Mokytojas. Akinantis blyksnis staiga atskleidžia Jėzaus slėpinį, visą tiesą apie jo asmenį ir misiją. Jau ryžtingai pasukęs link Jeruzalės, kur laukia pasmerkimas mirčiai ant kryžiaus, Jėzus nori paruošti savuosius šiam papiktinimui – kryžiaus papiktinimui – papiktinimui, kuris jų tikėjimui per didelis ir nesuvokiamas. Tuo pat metu tai užuomina ir apie būsimą prisikėlimą, apie tai, kad jis yra Mesijas, Dievo Sūnus“.
„Jėzus yra kitoks Mesijas negu įsivaizdavo mokiniai: ne šlovingas ir galingas karalius, bet nuolankus beginklis tarnas; ne didis ir turtingas valdovas, bet vargšas žmogus, kuris neturi kur galvos priglausti; ne patriarchas su daugybe palikuonių, bet viengungis, neturintis namų. Jėzus tai tarsi aukštyn kojomis apverstas Dievo paveikslas. Labiausiai gluminantis šio papiktinimo ženklas yra kryžius. Tačiau būtent kryžius Jėzų ves į prisikėlimo garbę, kuri bus galutinė ir nesibaigianti, ne kaip atsimanymas, kuris truko tik akimirką“.
„Atsimainymu ant Taboro kalno Jėzus norėjo parodyti savo mokiniams savo garbę ne tam, kad jie vengtų kryžiaus, bet kad jie matytų kur kryžius veda. Kas miršta su Kristumi, su Kristumi prisikels. Kas kovoja kartu su juo, kartu su juo nugalės. Šią vilties žinią skelbia kryžiaus, ragindamas mus būti tvirtais gyvenime, - sakė Pranciškus. Kryžius tai ne mūsų namų ornamentas ir ne nešiojamas papuošalas. Krikščioniškasis kryžius tai ženklas meilės, su kuria Jėzus pasiaukojo, kad išgelbėtų žmoniją iš blogio ir nuodėmės“.
„Dabartiniu Gavėnios metu pamaldžiai kontempliuojame nukryžiuotojo atvaizdą. Jėzus, prikaltas prie kryžiaus – tai krikščionių tikėjimo simbolis; tai dėl mūsų mirusio ir prisikėlusio Jėzaus emblema. Kryžius telydi mus Gavėnios kelionėje, kad vis labiau suprastume nuodėmės rimtumą ir vertę aukos, kuria Išganytojas mums visus išgelbėjo“, - sakė popiežius ir meldė, kad Gavėnios kelionėje mus lydėtų Mergelė Marija, kuri pirmoji kontempliavo Jėzaus žmogystėje slypinčią garbę.
Po „Viešpaties Angelo“ maldos popiežius paminėjo tragišką gaisrą nepilnamečių mergaičių kolonijoje Gvatemaloje, kur žuvo keturios dešimtys paauglių. „Viešpats tepriima jų sielas, tepadeda pasveikti sužeistiesiems, tepaguodžia skausmo prislėgtas šeimas ir visus šalies gyventojus. Meldžiuosi ir jus prašaus melstis kartu su manimi už visus paauglius ir paaugles smurto, prievartos, išnaudojimo, karų aukas. Tai žaizda, tai užsopintas šauksmas, kurį turime visi girdėti. Negalime apsimetinėti, kad nieko nematome ir negirdime“. (Vatikano radijas)
Nuotrauka:
Popiežius Pranciškus - REUTERS
